Beprotiškas medus: saldus pasirinkimas tarp beprotybės ir malonės

Ar kada susimąstei, kaip vienas šaukštelis medaus gali flirtuoti su beprotybe?

Tai – beprotiškas medus (angl. mad honey, vadinamas ir deli bal, uolų medumi arba Bhir Mah) – retas, apsvaiginantis nektaras, renkamas iš Himalajų aukštumų. Tai ne tas medus, kurį tepi ant duonos. Md Honey' jis balansuoja tarp vaisto, ritualo ir nuodo. Bet tiems, kurie trokšta tikro, kūniškai jaučiamo pažinimo ar esi ieškotojas, pavargęs nuo paviršutiniškos saviugdos – ši istorija kalba giliai: apie istoriją, ekologiją, ekonomiką ir tylų gamtos šventumą kiekviename medaus laše.

Štai kaip keliausime per ją:

1. Istorija ir kultūrinės šaknys

2. Rinkimo būdas, ekologija ir ekonomika

3. Cheminė sudėtis, sveikatos poveikis ir rizikos

4. Naudojimas skirtinguose regionuose

5. Atsakingas požiūris ir išmintis

   
   

Senovės šaknys: kur medus susitinka su mitu ir karu

Kai 401 m. pr. m. e. graikų kareiviai žygiavo per Mažąją Aziją, jie netyčia paragavo medaus, kuris juos apsvaigino ir padarė pažeidžiamus priešui. Tai, greičiausiai, buvo beprotiškas medus – šimtmečiais prieš jam gavus Bepročio vardą.

⚔️ Kas įvyko toliau

Persijos princas Kyras Jaunesnysis pasamdė maždaug 10 000 graikų samdinių kariuomenę, kad padėtų jam užimti sostą iš savo brolio, Artakserkso II. Grįždami iš Persijos po dar vienos karinės kampanijos, kariai kirto Pontą – kalnuotą Juodosios jūros regioną, šiuolaikinės Turkijos regioną, kuriame ir šiandien gyvena laukinės Himalajų bitės.

Graikų filosofas ir karo lyderis, Ksenofontas, aprašo šią sceną tarsi iš klinikinio košmaro:

„Tie, kurie valgė korius, visi neteko sąmonės, vėmė ir kentėjo nuo viduriavimo; nė vienas negalėjo išsilaikyti ant kojų. Žemė buvo nusėta žmonėmis, lyg po didžiulio pralaimėjimo.“ — Anabasis, IV knyga

Per kelias valandas šimtai kareivių buvo paralyžiuoti, kliedėjo ir patyrė haliucinacijas. Jie negalėjo nei kovoti, nei stovėti ant kojų. Regėjimas aptemo, raumenys suglebo, pasaulis aplink juos tiesiog suskilo.

Vietinės karių gentys tiksliai žinojo, kas įvyko — jie jau seniai naudojo šį medų kaip natūralų ginklą. Kuomet graikų kariai suklupo, vietiniai užpuolė ir išžudė daugelį. Per 24 valandas išgyvenusieji atsigavo — apduję, bet gyvi. Jų kūnai sugebėjo suskaidyti nuodus.

Šis įvykis tapo įspėjimu senovės karo istorijoje: kuomet saldumas gali tapti mirtinas.

Vėliau, 65 m. pr. m. e., per Trečiąjį Mitridato karą, Pontuso karalius Mitridatas VI, dar žinomas kaip nuodų karalius, panaudojo beprotišką medų kaip biologinį ginklą prieš Romos pajėgas, vadovaujamas Pompejaus. Jo sąjungininkai, Heptakomitai, išdėliojo nuodingą rododendrų medų romėnų keliuose. Romėnai, nežinodami jo pavojų, jį suvalgė ir patyrė galvos svaigimą, pykinimą bei paralyžių dėl grayanotoksinų. Tai leido Heptakomitams užpulti ir išžudyti nesugebėjusius gintis karius, pažymint vieną ankstyviausių biologinio karo panaudojimo atvejų istorijoje.

Tai rodo, jog nuo pat pradžios savo atsiradimo šis medus egzistavo tarp dviejų pasaulių – maisto ir nuodo, ritualo ir rizikos. Himalajuose vietinės gentys, ypač Gurungai, laikė jį šventa dovana ir drąsos simboliu – gydantis, bet pavojingas. Pasak nepališkų legendų, uolų medus yra dievų dovana, kurią galima imti tik su pagarba, dėkingumu ir baime. Tai buvo brandos apeigos – išdrįsti lipti ant uolos, pažvelgti mirčiai į akis ir parsinešti saldųjį nuodą.

Gyvybės ir rizikos rinkimas: ekologija ir ekonomika

Bitės ir gėlės

Beprotiškas medus nėra avilio produktas. Jį gamina Himalajų milžinė bitė (Apis laboriosa), surenkanti nektarą iš rododendrų žiedų, kuriuose yra grayanotoksinų – nervų sistemą veikiančių medžiagų. Šios bitės kuria lizdus ant statmenų uolų šlaitų, 2–3 kilometrų aukštyje. Tokiomis sąlygomis gimsta galingas, laukinis medus.

Pavojingas medaus medžioklės ritualas

Rinkimas vyksta du kartus per metus – pavasarį ir rudenį, kai žydi rododendrai. Medunešiai lipa virvėmis ir bambukinėmis kopėčiomis, degina žolę, kad apdūmintų bites, ir ilgais strypais pjauna korį. Vienas klaidingas žingsnis – ir tu krenti šimtus metrų žemyn. Drąsiems medaus ieškotojams tai ne darbas – tai šventas dialogas su gamta.

Ekonominė reikšmė

Šis medus parduodamas už šimtus eurų už kilogramą. Kai kurioms Gurungų bendruomenėms tai – vienintelis pajamų šaltinis. Tačiau šis amatas nyksta. Klimato kaita, miškų nykimas, žydėjimo ciklų sutrikimai – visa tai mažina bičių populiacijas. Kai kur vietoj 35 avilių liko tik 15. Tai – tiesioginė grėsmė tradicijai ir pragyvenimui.

Nepaslaptis, jog beprotiškas medus šiandien balansuoja tarp ekologinės katastrofos ir išlikimo simbolio.

Saldus neurotoksinas: cheminė magija, poveikis ir rizikos

Kas jį daro „beprotišku“?

Veiklioji medžiaga – grayanotoksinas. Jis jungiasi prie nervų ląstelių natrio kanalų, sutrikdo jų veikimą ir sukelia kūne „elektrinę audrą“. Mažos dozės – vaistas. Didelės – nuodas!

Tradiciniai poveikiai ir panaudojimas

Tradicinė medicina mini keletą savybių epizodų:

• virškinimo sistemos sutrikimų lengvinimas

• žaizdų gydymas, antibakterinis poveikis

• afrodiziakinis tonikas

• raminantis, nuotaiką pakeliantis poveikis

• galimai mažina kraujospūdį (bet pavojinga perdozavus!)

  
  

Mokslinių įrodymų – mažai, tačiau liaudies patirtis – tūkstantmečių gylio.

Perdozavimo simptomai

• galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas

• žemas kraujospūdis

• sulėtėjęs pulsas

• sąmonės praradimas

• regos sutrikimai, sumišimas

  
  

Medus iš skirtingų vietų gali turėti nevienodą toksinų kiekį. Todėl saugus kiekis nėra universalus. Vienam žmogui saugi dozė – kitam gali būti pavojinga.

Regioninis naudojimas ir ritualai

Nepal

Gurungai ir Magarai naudoja beprotišką medų šventuose ritualuose, gydymui ir net meditacinei patirčiai. „Raudonas pavasario medus“ (aukštuminis) – stipresnis. „Rudeninis“ – švelnesnis, kasdieniam vartojimui.

Turkija

Turkijoje jis vadinamas „deli bal“. Naudojamas tiek kaip vaistas, tiek kaip švelnus haliucinogenas. Kai kurie bitininkai net sąmoningai laiko avilius šalia rododendrų miškų.

Šiuolaikinis pasaulis

Internete jis parduodamas kaip „natūralus afrodiziakas“ ar „nuotaikos pakėlėjas“. Tačiau rinkoje daug klastočių. Todėl verta ieškoti laboratoriškai ištirtų, autentiškų šaltinių. https://tinyurl.com/yfmpm2db.

Išmintis, atsakomybė ir sąmoningas vartojimas

Prieš bandydamas:

• Pradėk nuo mažos dozės (0,5–1 g).

• Niekada nemaišyk su alkoholiu ar vaistais nuo spaudimo.

• Pirk tik iš patikimų, patikrintų vietinių gamintojų.

• Įsitikink, kad tavo širdis ir kraujospūdis – tvarkingi.

• Gerbk gamtą – pirk tik iš tvariai dirbančių bendruomenių.

  
  

Etinė pusė

Kiekvienas stiklainis turėtų kelti klausimą: Kas šį medų surinko? Ar jie gavo teisingą atlygį? Ar bitės ir uolos dar turi ateitį? Sąmoningas pirkėjas gali tapti tradicijos globėju, o ne jos naikintoju.

Išvada: saldus pasirinkimas tarp beprotybės ir malonės

Beprotiškas medus – tai gamtos mokytojas. Jis primena: kiekviena galia turi ribą. Kiekvienas vaistas slepia šešėlį. Kiekvienas malonumas reikalauja pagarbos. Jis gali gydyti – arba nuodyti. Kaip ir gyvenimas: viskas priklauso nuo dozės, nuo sąmoningumo, nuo klausimo – ar tu pasiruošęs klausytis savo kūno?

Kvietimas veikti

Jei šis tekstas tave sujaudino – panerk giliau. https://tinyurl.com/yfmpm2db. Galime tyrinėti „ribinių medžiagų“ – tokių kaip beprotiškas medus, Šilajitas, Yasagumba, Ašvaganda – simbolinę reikšmę žmogaus sąmonei.

— Tavo tyrimų bendražygis GYVAURA Lietuva